Vaiguvos vardą kalbininkas K.Būga aiškina atsiradusi iš indoeuporiečių prokalbės šaknies „veig“, tai reiškia „baigti“. Liaudyje pasakojama, kad čia vykęs didelis mūšis, žemaičiai čia sumušę priešus ir šaukė: „Vai, gava! Vai, gava!“. Vaiguva yra seniūnijos centras nuo rajono centro Kelmės nutolęs per 14 km. Apylinkės teritorija - 89,55 kv.km. Vaiguvos miestelio centras yra urbanistinis paminklas. Valstybės saugomas gatvių tinklas ir aikštės planas. Vaiguvoje yra architektūros ir istorinių paminklų: XVIII-XIX a. medinė varpinė, šventoriaus tvora ir vartai, buvusio dvaro svirnas. Bažnyčioje -1944 m. Zigmo Petravičiaus tapytas paveikslas "Šventoji Trejybė virš Vilniaus katedros", du varpai bei šventoriuje koplytstulpis su 4 ornamentuotais kryželiais ir Nukryžiuotojo skulptūra yra dailės paminklai.
2010 04 27 d. Kelmės rajono tarybai meras Kostas Arvasevičius pristatė Vaiguvos herbinius ženklus. K. Arvasevičius sakė, kad istorinio herbo Vaiguva niekada neturėjo. Heraldikos komisija, kartu su savivaldybės ir seniūnijos atstovais, nusprendė herbe pavaizduoti sidabro spalvos gegnę, kuri asocijuojasi su miestelio vardo pirmąja raide , o sidabro spalva ( kuri heraldikoje simbolizuoja vieną iš visatos elementų vandenį) su upe Knituja. Virš gegnės — auksinė Švento Jono Krikštytojo galva. 1803 — 1804 metais Vaiguvoje pastatyta medinė bažnyčia tituluojama šv Jono Krikštytojo vardu. Sakralinėje dailėje Šv. Jonas Krikštytojas vaizduojamas įvairiuose savo gyvenimo etapuose. Nuo vėlyvųjų viduramžių paveiksluose tapoma vien nukirsta Šv. Jono Krikštytojo galva, kaip šventas kaltinimo simbolis . Tikima, kad tokie paveikslai turi gydomųjų galių. Šv. Jono Krikštytojo galvą galime pamatyti Čekijos, Lenkijos, kitų valstybių herbuose.
Herbe yra mėlynos, sidabrinės, geltonos spalvos. Mėlyna spalva heraldikoje simbolizuoja ištikimybę, dieviškąją išmintį, pastovumą ,tai ir dangaus spalva . Geltona, auksinė — kilnumą, dorą ir protingumą, sidabrinė, balta — turtą, nekaltybę.

Vaiguvos herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis.
Herbą praėjusių metų liepos 16 dieną aprobavo heraldikos komisija, o prezidentė Dalia Grybauskaitė herbą dekretu patvirtino rugpjūčio 31 dieną.
Vaiguvos seniūnas Alvydas Lukošius dėkojo visiems palaikiusiems Vaiguvos simbolikos idėją ir įgyvendinimą ir sakė, jog šiandien yra jaudinanti diena, nes Vaiguva pratęsė savo istoriją.

Vaiguvos seniūnas A.Lukošius dėkoja už herbinius ženklus

2010 03 20 d. Šaukėnuose (Kelmės r.) surengtas pirmasis nekomercinio ir mėgėjiško kino festivalis, kurio metu buvo rodomi aplinkosauginės, kraštotyrinės, etnografinės ir agrarinės tematikos filmai atsiųsti iš visos Lietuvos.
Šaukėnuose yra nufilmuota ir pristatyta nemažai istorinių, etnografinių ir vaidybinių vaizdo filmų apie senovės tradicijas, nykstančius ir išnykusius kaimus, miestelio šventes. Šių filmų scenarijus rašo Šaukėnų kraštotyros muziejaus vadovė Elena Burdulienė, o daugiausia Šaukėnus filmuoja operatorius Ramūnas Snarskis. Fimavimuose dalyvauja viso kaimo žmonės.
Šiaulių kino meno klubas bendradarbiaudamas su Šaukėnų kultūros centru, Šaukėnų kraštotyros muziejumi bei Šaukėnų seniūnija organizavo respublikinį nekomercinio kino festivalį "Kinas Šaukėnuose-2010”. Konkursinei festivalio programai buvo pristatyta 15 filmų.
Vertinimo komisija geriausiu režisūriniu darbu pripažino kaišiadoriečio Sauliaus Jankausko filmą “Stebėtojas”. Geriausiu aplinkosauginiu filmu pripažintas Šiaulių klubo “Aukuras” nario Šarūno Alasausko filmas „Paveldo draugai“. Geriausias filmas kaimo tema iš Kelmės rajono kilusio autoriaus Alvydo Rakausko „Felelė ir jos gyvenymas“. Geriausias kraštotyrinis filmas kauniečio Mariaus Tavoro “Sitkūnų kaimo vardo legenda”. Geriausias etnografinis filmas - Emilio Šimkaus „1009“. Paskatinamasis Šaukėnų seniūnijos prizas įteiktas Augustei Tamutytei už vaizdo filmą „Jaunystės dienoraštis“. Lietuvos kino mėgėjų sąjunga siekdama skatinti mėgėjiško kino plėtrą Kelmės rajone paskatinamąjį prizą skyrė Kelmės raj. kino mėgėjams Mantui Reminui ir Ingridai Lisenkovai už filmą „Trukt už vadžių vėl iš pradžių“.
Filmų konkursinę programą vertino Algirdas Kulikauskas (buvęs Lietuvos kino mėgėjų sąjungos Šiaulių sk. pirmininkas), Laimutis Gudinavičius (kraštotyrininkas, dokumentinių filmų autorius), Jonas Mikalauskas (kino peržiūrų organizatorius, VšĮ “Auksine vilna” vadovas), Rimas Rokas Jonaitis (dokumentinių filmų autorius).
Šaukėnų festivalio nugalėtojams įteikti šaukėniškės liaudies menininkės Vilijos Abrutienės sukūrti stiklo vitražai.

Viktoras Gundajevas

Ramūnas Snarskis

Elena Burdulienė

Algirdas Kulikauskas

Paskutinysis 2009-jų metų Kelmės rajono tarybos posėdis prasidėjo pakilia ceremonija.Kelmės rajono meras K.Arvasevičius paskelbė,jog Liolių seniūnija nuo šiol turės savo herbą ir vėliavą. Posėdžio metu vėliava ir herbas perduoti Liolių seniūnui V.Mikalauskui.
Dominuojanti mėlyna spalva vėliavoje simbolizuoja ištikimybę,sąžiningumą,dievišką išmintį, pastovumą. Lenktas kardas-pjūklas ir alebarda yra šventųjų apaštalų Simono ir Judo -Tado, kurių vardu pavadinta Liolių miestelio bažnyčia, atributai.

Prabėgus šimtui trisdešimt penkeriems metams po Lietuvos krikšto, Liolių dvaro šeimininkas Mykolas Viekavičius 1522 m. pastatydino pirmąją bažnyčią . Apie šios bažnyčios architektūrą nėra išlikusių žinių; manoma, kad ji tikriausiai ne taip daug skyrėsi nuo dabartinės. Kadangi tais laikais, norint įsteigti parapiją, dvarininkui reikėdavo ją išlaikyti, bažnyčiai buvo skirta žemės. Reformacijos sąjūdis XVI a. antrojoje pusėje stipriai palietė Liolius: parapijoje beveik nebeliko katalikų. Protestantai, palaikomi vietos dvarininko Morkaus Vnučkaus, užėmė Liolių bažnyčią. Varnių kanauninkas Jonas Kazakevičius ėmėsi žygių atkovoti iš protestantų Liolių bažnyčią ir iškėlė jiems bylą. Dėl bažnyčios ir jos nuosavybės bylinėtasi keletą metų. Galiausiai byla pasiekė Aukščiausiajį Lietuvos teismą, kuris 1628 rugpjūčio 8 d. priteisė Liolių dvaro savininkui Okulskiui tuojau pat sugrąžinti katalikams bažnyčią su visais jos turėtais turtais.Katalikų bendruomenė atgavo senąją bažnyčią. Jos būklė buvo apverktina, nes, tęsiantis teismams, ji nebuvo remontuojama. Klebono M. Pabrėžos, dvarininko A. Ivanovičiaus ir parapijiečių remiami, 1768 m. nagingi liaudies meistrai surenčia naują medinę bažnyčią, kuri konsekruota jau šventųjų apaštalų Simono ir Judo-Tado titulu .
Liolių šventųjų apaštalų Simono ir Judo-Tado bažnyčia yra įdomus barokinio stiliaus medinės lietuvių architektūros statinys.Liolių šventųjų apaštalų Simono ir Judo-Tado bažnyčia yra įtraukta į kultūrinę tarptautinę programą „Baroko kelias Lietuvoje“
Herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas

Kelmės r. meras pristato rajono tarybos nariams Liolių herbą ir vėliavą

Vėliava įteikiama Liolių seniūnui

Liolių seniūnas V.Mikalauskas dėkoja už parodytą dėmesį

Liolių miestelio vėliava

Liolių miestelio herbas

Prieš pat naujuosius metus Tytuvėnuose atšvęstos įkurtuvės.Įkurtuvių proga Tytuvėnų piligrimų centrą su dovanomis aplankė Šiaulių vyskupas E.Bartulis. Vyskupas pašventino patalpas ir perkirpo simbolinę įkurtuvių juostelę. Tytuvėnų piligrimų centras lankytojams siūlo maloniai praleisti laiką Tytuvėnų miestelyje, kur galima pasimėgauti miškų ošimu, ežerų gaiva ir nuostabia aplinka. O norintiems kultūrinių žinių, kviečia į Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblį. Vienuolyno komplekse praleisti laiką gali vairaus amžiau nuotykių ištroškę keliautojai, turistai. Suaugusius sudomins išsami Tytuvėnų bernardinų vienuolyno istorija ir didingų vargonų koncertas, o Vaikai žaisdami ir spręsdami kryžiažodžius galės susipažinti su Tytuvėnų bernardinų vienuolyno istorija ir geriausieji gaus vertinimą už įgautas žinias.

Lankytojai aptarnaujami:
Pirmadieniais-penktadieniais - 8.00-12.00; 13.00-17.00 val.
Adresas: Maironio g. 1, LT-86486, Tytuvėnai, Kelmės r.
Tel.: (8-674) 97392,
El.p.: tytuvenu.piligrimu.centras@gmail.com

Tutuvėnų piligrimų centras

Tytuvėnų piligrimų centro vadovė A.Kizienė

Šiaulių vyskupas E.Bartulis pašventina patalpas

perkerpama simbolinė įkurtuvių juostelė

dovanos

su vyskupu kalbasi Tytuvėnų piligrimų centro darbuotojai

Lietuvos bankas į apyvartą išleido 50 litų kolekcinę sidabro monetą iš serijos "Lietruvos istorijos ir architektūros paminklai", skirtą Tytuvėnų architektūriniam ansambliui.
-Lietuva nėra vien Vilnius, kiti dideli mūsų miestai su savo žinomais architektūriniais paminklais. Jų yra ir nedideliuose miesteliuose, kaip Tytuvėnuose, kurie turi garsią praeitį ir savo architektūros "perlus".Juos garsin proginių monetų serija "Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai", leidžiama nuo 2002 m.,-sakė Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, dalyvavęs monetos pristatyme Tytuvėnuose.
Vienoje monetos pusėje menisškai pavaizduotas Tytuvėnų architektūrinio ansamblio fragmentas,kitoje pusėje- stilizuotas XVII amžiaus valstybės herbas skyde.
50 litų sidabro monetos, skirtos Tytuvėnų architektūriniam ansambliui, grafinį projektą ir gipsinį modelį sukūrė dailininkas Rytas Jonas Belevičius.
Kartu su moneta išleisto lankstinuko autorė dr. Dalia Klajumienė monetos pristatyme Tytuvėnuose sakė, jog šiandien Tytuvėnų buvusio bernardinų vienuolyno ir bažnyčios ansamblis yra vienas iš vertingiausių sakralinės architektūros ansamblių Lietuvoje ir visoje Šiaurės Europoje.
Tai jau šešiasdešimtoji Lietuvos banko išleista proginė moneta.

monetą sukūręs dailininkas Rytas Jonas Belevičius

kartu su moneta išleistas lankstinukas

lankstinuko autorė dr. Dalia Klajumienė

Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius

Liepą Užvenčio miestelis pasipuošė skulptūra ,kurią Užvenčiui dovanojo tautodailininkas skulptorius Vidas Cikana. Skultrūra skirta nepriklausomybės Akto signatarui Jonui Smilgevičiui atminti.Vidas Cikana sake,jog pavaizdavo Joną Smilgevičių žvelgiantį netradiciškai , kaip kad dažniausiai vaizduojami didžiavyriai -žvilgsnis nukreiptasį tolius, į ateitį, į aukstybes,o žvelgiantį į paprastus žemės vaikus ir jų rupesčius.

Vidas Cikana

skulptūra Nepriklausomybės akto signatarui Jonui Smilgevičiui

Liepos 13-18 dienomis Užvenčio malūno erdvėje surengtos dvi kūrybinės stovyklos. Vienojė darbavosi profesionalūs dailininkai, kitoje tautodailininkai.Tautodailininkai kalviai, medžio drožėjai savo darbais įamžino Užvenčio krašto kūrėjus Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą, Juliją Žymantienę-Žemaitę, Povilą Višinskį ir Nepriklausomybės Akto signatarą Joną Smilgevičių.

skulptūrėlė Šv. Jonas- skirta Jonui Smilgevičiui atminti

Šv. Jono skulptūros autorius tautodailininkas Saulius Lampickas

skultūrėlė Šv. Marija-skirta Marijai Pečkauskaitei-Šatrijos Raganai atminti

Šv. Marijos skulptūros autorius tautodailininkas Adplfas Teresius

skulptūrėlė Šv. Povilas-skirta Povilui Višinskiui atminti

Šv. Povilo skulptūros autorius tautodailininkas Pranas Dužinskas

skulptūrėlė Šv. Julijona-skirta Julijai Žymantienei -Žemaitei atminti

ŠV. Julijonos skulptūros autorius tautodailininkas Eduardas Titas

Liepos 13-18 d. Užvenčio malūne darbavosi žymiausi lietuvos kalviai Vytautas Jarutis, Virgilijus Mikuckis, Česlovas Pečetauskas.Minint Užvenčio parapijos 400 metų jubiliejų kalviai kūrybinėje stovykloje žemaitiška tradicija kalė saulutes koplytėlei

Vytautas Jarutis

Virgilijus Mikuckis

Česlovas Pečetauskas

Užvenčio malūno erdvėje liepos menesį tarpautiniame akvarelininkų plenere darbavosi trylika dailininkų. Akvarelė -tapybos sritis, kai kūriniai sukurti dažais, pagamintais sutrinto pigmento ir vandenyje tirpaus rišiklio (t.y. akvareliniai dažai). Akvarelės darbai paprastai kuriami ant popieriaus teptuku plonais, skaidriais sluoksniais liejant akvarelinius dažus. Akvarelės kūriniams būdinga precizika ir virtuoziškumas, nes tapant šia technika negalima taisyti. Nors akvarelė žinota jau senovės Egipte, Graikijoje ir Romoje, kaip savarankiška meno sritis yra gana nauja, nes iki XVIII a. šia technika buvo kuriami paveikslų eskizai ir projektai. Užvenčio malūno savininkai Milda ir Alvydas Knyzeliai kruopščiai puoselėja šio krašto tradicijas. Užventis garsus čia gyvenusiais ir kūrusiais šviesuoliais Marija Pečkauskaite- Šatrijos Ragana, Julija Žymantiene-Žemaite, Povilu Višinskiu

Kelmėje surengta devintoji rajono moksleivių vokiečių kalbos šventė. Joje dalyvavo Vokietijos ambasadorius Lietuvoje H.P.Alenas, Kelmės rajono garbės pilietis W.fon Stettenas, Vokietijos Lyneno miesto delegacija vadovaujama burmistro H.Murkeno. Kelmės rajone vokiečių kalbos mokosi 840 moksleivių, tai trečioji pagal populiarumą mokyklose užsienio kalba. Vokiečių kalbos šventė, tai- baigiamasis visu mokslo metų moksleivių ir mokytojų įvairiausių renginių , skirtų vokiečių kalbai akordas.Šventės metu pasirašyta Kelmės ir Lyneno miestų bendradarbiavimo sutartis.

bendradarbiavimo sutartį pasirašo Kelmės seniūnas ir Lyneno burmistras

Kelmės ir Lyneno (Vokietija) miestų vėliavos

Kelmės miesto seniūnas Z.Mačijauskas

Lyneno (vokietija) miesto burmistras H.Murkenas

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje H.P.Alenas

Tytuvėnų Mergelės Marijos Angelų Karalienės vardo bažnyčioje paminėtos Tytuvėnų piligrimų centro veiklos metinės. Šventąsias mišias, skirtas šiai datai, aukojo Šiaulių vyskupas E.Bartulis. Tytuvėnai-įtraukti į piligrimų maršrutą " Popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo kelias". Jų atgimimui čia numatomos didelės investicijos ir darbai.Objektai, kuriuose lankėsi Lietuvoje 1993 m. viešėjęs popiežius Jonas Paulius II, turėtų būti sujungti į vieną piligriminį kelią ir pritaikyti turizmo reikmėms. Tam sakraliniai objektai, jų prieigos ir infrastruktūra turės būti paruošti maldininkų ir turistų lankymui, sukurtas piligriminį kelią žymintis ženklas, parengta rinkodaros programa. Šie piligriminio kelio kūrimo aspektai jau buvo aptarti Ūkio ministerijoje. Kurti popiežiaus vardu pavadintą piligriminį kelią nutarta atsižvelgus į Lietuvos Vyskupų Konferencijos raštą, kuriuo Vyriausybės prašyta pripažinti Piligriminio kelio projektą nacionaline turizmo trasa ir suteikti jam nacionalinės svarbos statusą. Planuojama, kad šis kelias jungs sakralines vietas, kuriose lankėsi ar kitaip su jomis buvo susijęs Jonas Paulius II. Vilniaus ir Kauno arkikatedros, Vilniaus Aušros Vartai, Trakų ir Pivašiūnų bažnyčios, Marijampolės mažoji bazilika, Šiluva, Kryžių kalnas ir Žemaičių Kalvarija – būsimi piligriminio kelio objektai. Piligriminio kelio objektų sąraše -Šiaulių katedra bei Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolyno ansamblis , čia ketinama įkurti Piligrimų namus. Be to, į maršrutą bus prašoma įtraukti ir kitus pakeliui esančius vertingus turizmo objektus. Ūkio ministerijai jau pateiktas ir preliminarus lėšų poreikis, siekiantis 62,4 mln. litų.

Tytuvėnų Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia

Šiaulių vyskupas E.Bartulis pasirašo Tytuvėnų piligrimų centro svečių knygoje

Tytuvėnų piligrimų centro vadovė A.Kizienė

2009 kovo 5d. Vyriausybėje įteiktos Metų mokytojo premijos geriausiems 2008-ųjų pedagogams.

Geriausiais praėjusių metų mokytojais pripažinti Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas ekspertas Martynas Januška, Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos muzikos mokytojas ekspertas Svajūnas Klimas, Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, profesijos mokytojas ekspertas Jeronimas Mikiparavičius, Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė Valdonė Navickaitė ir Alytaus Panemunės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, fizikos mokytoja ekspertė Stasė Nedzinskienė.
Labiausiai nusipelniusius mokytojus apdovanojo premjeras Andrius Kubilius ir švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Premija skiriama už reikšmingiausius darbus pedagogikos srityje, indėlį į švietimo reformos įgyvendinimą, visuomenės demokratinės kultūros, bendražmogiškų ir pilietinių vertybių ugdymą naudojantis mokslo laimėjimais ir ugdymo minties patirtimi.
Metų mokytojo premiją Švietimo ir mokslo ministerija įsteigė 1998-aisiais. Iki šiol premijomis buvo apdovanoti 57 mokytojai.

Kelmės J.Graičiūno gimnazijos gimnazistai

2009 Metų mokytojas Svajūnas Klimas

Metų mokytojo ženklas

muzikos studijoje

Prigimties spąstai

Maloningas man buvo
Viešpats Dievas.
Paklojo po kojom
gražiausias pievas.
O aš lyg varliūzas,
apakintas šoko,
iš balos į balą
šoku ir šoku...


Kelmės krašto rašytojas Vladas Kalvaitis -Lietuvos rašytojų sąjungos narys.Nuoširdžiai sveikiname Vladą ir linkime ,kad Mūzos jam būtų maloningos.

Vladas Kalvaitis, poetas, prozininkas.
Gimė 1929m. Radviliškyje.
1948 m. už dalyvavimą pogrindinėje veikloje buvo suimtas. Bausmės laikotarpį praleido Komijos ASSR, Intoje. Vėliau buvo ištremtas į Irkutsko sritį. 1964 m. baigė studijas Irkutsko universiteto istorijos filologijos fakultete, įgijo filologo, rusų kalbos mokytojo diplomą. 1966 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo Veliučionių spec. proftechninėje mokykloje, Tytuvėnų žemės ūkio technikume, Kelmės r. neakivaizdinėje vidurinėje mokykloje, Tytuvėnų vidurinėje mokykloje.
Bibliografija:
Kolega įsiūlė...: satyrinės miniatiūros, epigramos. – Vilnius : Asveja, 1997.
(Ne)nusipelnęs : eilėraščiai, humoristiniai eilėraščiai, satyrinės miniatiūros, epigramos. – Vilnius : Atkula, 1999.
Prieblandos varnas : eilėraščiai. – Vilnius : Atkula, 2002.
Skuduriniai žmogeliukai : eilėraščiai, epigramos, miniatiūros. – Radviliškis : Litera, 2004.
Volungė : apsakymai. – Kaunas : VšĮ „Savaitraštis Nemunas“, 2007.

Vladas Kalvaitis

Trečią kartą Kelmės rajone organizuotame raštingiausio mokinio konkurse šiemet dalyvavo 87 penktų-devintų klasių mokiniai.Vertinimo komisija raštingiausiu mokiniu pripažino Tytuvėnų gimnazijos aštuntokę Martyną Motiejūnaitę.Mergaitės mokytoja Juzefa Padskočimienė. Konkursą organizuoja kelmės rajono savivaldybės švietimo skyrius ir rajono lietuvių kalbos mokytojų metodinis būrelis. Konkurso tikslas ugdyti mokinių kalbą ir mąstymą, siekti, kad mokiniai suvoktų kalbą kaip bendravimo ir tautos gyvavimo pamatą.

raštingiausia Kelmės r. moksleivė Tytuvėnų gimnazijos aštuntokė Martyna Motiejūnaitė

Tytuvėnų gimnazija

M.Motiejūnaitė ir jos mokytoja Juzefa Padskočimienė

Kas buvo Šaukėnuose sausio viduryje tai tikrai įsitikino, kad mūsų krašto tautinis paveldas-gyvas. Čia surengtoje šio krašto tradicinių amatų ir tautodailės parodoje akį džiugino dailiausi nėriniai, siuviniai, audiniai, medžio drožiniai.Parodos atidarymo metu surengtas poklbis kaip šiuos amatus, remiantis tautinio paveldo įstatymu, galima išlaikyti ir puoselėti.Pokalbyje su šaukėniškiais dalyvavo Žemės ūkio ministerijos tautinio paveldo produktų skyriaus vedėja Rosita Kraujalytė-Noreikienė.R.Kraujalytė-Noreikienė kalbėdama apie tautinio produktų, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių mugių, tradicinių amatų meistrų sertifikavimą sakė, jog šiandien ,kai daugelis kaimo žmonių atsisako žemės ūkio veiklos, vietovėse mažiau palankesnėse ūkininkavimui, amatai ir alternatyvusis verslas galėtų tapti pagrindiniu daugelio žmonių pragyvenimo šaltiniu.Paroda Šaukėnuose pademonstravo,jog tikrai čia verta kurti tradicinių amatų centrą.

Rosita Kraujalytė-Noreikienė

Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) merginų žolės riedulio rinktinė, kurioje žaidžia ir kelmiškės "Aukuro" vidurinės mokyklos abiturientės Renata Eismontaitė ir Eglė Kareivaitė tapo 2009 metų Europos uždarų patalpų čempione. Abi merginos žolės riedulį žaidžia nuo pirmosios klasės.Mergaičių trenerė Reda Zubavičienė sakė, jog Lietuvos merginų rinktinė Europos uždarųjų patalpų čempionate dalyvauja jau 10metų ,o Lietuvos merginų žolės riedulio rinktinėje kasmet žaidžia po keletą mergaičių iš Kelmės.

Merginų žolės riedulio trenerė Reda Zubavičienė,Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) merginų žolės riedulio rinktinės narės Renata Eismontaitė ir Eglė Kareivaitė

Merginų žolės riedulio Europos uždarųjų patalpų čempionato aukso medalininkės Eglė Kareivaitė ir Renata Eismontaitė

Įdomų laikotarpį išgyvena Kelmės dvaro svirnas statytas 1716m.Šiuo metu, tai pats seniausias medinis Lietuvos svirnas. Svirnas restauruojamas įgyvendinant projektą "Kelmės dvaro sodybos svirno restauravimas ir pritaikymas muziejinei, kultūrinei ir švietimo pskirčiai". Projektą finansuoja Norvegija pagal Norvegijos finansinį mechanizmą.Projekto vertė 1 568 586,32Lt

Net nepamatėme, kaip kalendorius ant sienos liko plonas,plonas....Dar keletas lapelių ir pradėsime skaičiuoti naujų metų dienas. Galvosime, ar metai davė mums ,ar mes jiems atidavėm, pačias gražiausias viltis ir svajones. Ir taip visada. Po mūsų, prieš mus. Toks vakaras-Kučios,kaip kiekviena troba, tarsi maža bažnytėlė, dvelkianti paslaptimi ir ramybe.Džiaugsimės Kalėdų dvasia-taika , Kalėdų stebuklu-viltimi, Kalėdų širdimi-meile ir Naujųjų Metų džiaugsmu-gyvenimu.Su šventėmis.

Gruodžio 4d. Kelmėje įvyko penktoji Padėkos diena,,kurią organizavo Kelmės rajono NVO asociacija,renginį rėmė savivaldybė. Jos metu įteiktos "2008m Filantropas" ir "2008m. Savanoris" nominacijos. "2008m Filantropo" nominacija įteikta Tytuvėnuose gimusiai Angelinai Karolinai Naskauskienei.A.K.Naskauskienė Tytuvėnų miestui padovanojo 18 dailininko Stepono Varašiaus, įvairia technika tapytų ,dailės kūrinių.Steponas Varašius žymus tarpukario ir pokario Lietuvos dailininkas,išgarsėjęs kaip portretistas. Nors dailininkas daug metų gyveno Kaune,tačiau yra kilęs iš Tytuvėnų,daug laiko čia praleisdavo semdamasis kūrybinės dvasios.Čia, Tytuvėnuose, ir palaidotas. A.K.Naskauskienė Tytuvėnų miestui padovanojo ne tik paveikslus,bet ir dalį dailininko asmeninių daiktų. A.K.Naskauskienė daug stengiasi ,kad Tytuvėnuose būtų įsteigtas muziejus,o jame atsirastų vietos ir dailininko Stepono Varašiaus atminimui įamžinti.

"2008m Savanorio" nominacija įteikta Žalpių kaimo giedoriams.Kiekvieno mūsų namus yra aplankiusi artimo žmogaus netektis. Ir tik tada pamatai ,kiek aplink yra gerų žmonių pasiruosiusių padėti.Ir šiais laikais, kaip beveik viskas matuojama pinigais, Žalpių giedoriai išlaiko 50 metų tradiciją ir šermenyse, įvairiuose mirties minėjimuose gieda be užmokesčio.Profesorius Alfonsas Motuzas, kalbėdamas apie Žalpių giedorius sako, jog giesmininkų giedamos unikalios katalikiškos maldos ir giesmės buvo įvertintosLietuvos Vyskupų Konferencijos,kurios kvietimu giesmininkai dalyvavo radijo laidose, transliuojamose tiesiogiai i Vatikaną, išleista kompaktinė plokštelė.

2008m. FIlantropė-Angelina Karolina Naskauskienė

2008m Savanoris_Žalpių kaimo giedoriai

Vieni įspūdingiauių Kelmės rajone-Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnučios vargonai, įrengti 1789m. Mikalojaus Jansono. 4 balsų vargonai neturi pedalų klaviatūros.Tyrinėtojai sako,jog tai kelia nemažai neatsakytų klausimų.Pasak dailės istoriko Girėno Povilionio Tytuvėnų bažnyčios vargonai šiandien yra patys seniausi ir didžiausi, autentiški ,veikiantys vargonai žemaitijoje.

Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Rugpjūty šimtmečio jubiliejų šventė Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia.Ta proga bažnyčioje lankėsi ne tik gausus būrys tikinčiųjų bet ir svečių.Pasitinkant bažnyčios jubiliejų išleista ir pristatyta monografija "Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai" Monografijoje pateikiama Vilniaus Dailės akademijos, Dailėtyros instituto ir Kultūros,filosofijos ir meno instituto mokslininkų 2004-2005m. mokslinių ekspedicijų surinkta ikonografinė ir istorinė medžiaga apie Kelmės dekanato bažnyčių ir vienuolynų istoriją,architektūros raidą,dailės paminklus. Jubiliejaus proga bažnyčioje skambėjo Kauno miesto simfoninio orkestro ir valstybinio choro bei solistų atliekama D.Rosinio kantata "Stabat Mater",Šiaulių kamerinio orkestro grojama muzika,bei solistės D.Tiškovaitės dainavimas. Kelmės parapija įsteigta 1416m. rūpinantis pačiam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščiui Vytautui Didžiajam. Manoma,kad XV a. pirmoje pusėje Kelmėje buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia.Gaisro metu ji sudegė,o 1484m. vėl buvo atstatyta.Įsigalėjus reformacijai 1596m. katalikų bažnyčia buvo perduota evangelikams, tačiau 1608m. bažnyčia sugrąžinta katalikams.1613m. ši bažnyčia vėl sudegė.Trečioji bažnyčia Kelmėje atstatyta 1672m. o 1745m. perstatyta. Kai 1900m. į Kelmę klebonauti atvyko veiklus ir energingas kunigas Petras Janušauskas,bažnyčia jam pasirodė per maža ir pasenusi.Jis nutarė Kelmei padovanoti didingą ir gražią mūro bažnyčią.Bažnyčia neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano, su įspūdingu fasado bokštu.Viduje gausu dekoratyvinių puošybos elementų.Sakykla ir altoriai mediniai, puošnių gotikinių formų. Visi puošybos elementai ir altoriai ,skulptūros,sakykla atvežti iš Italijos, o varpas yra vienas seniausių Lietuvoje (XVa.)

Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia

Šiaulių vyskupas E.Bartulis

Kelmėje klebonavęs Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas V.Grigaravičius

Kelmės klebonas A.Urbelis

monografija "Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai"

monografijos pristatymo akimirkos